geografija

apatinis tankiausias sluoksnis sudarantis 90% visos atmosferos masės. Jos storis virš pusiaujo siekia 16-18km, o virš ašigalių tik 8-10km.

klimatas ir jo kaita

žemės atmosferą ir joje vykstančius procesus tiria.

ganėtinai tankus sluoksnis esantis nuo 10-16km iki 45-55km aukščio. Oras čia labai sausas temp aukstejant kila.

vidurinis atmosferos sluoksnis, besitęsiantis iki 80km. oro tankumas 200 kartų mažesnis negu prie žemės paviršiaus.

viršutinis labai isretejes atmosferos sluoksnis, esantis nuo 80 iki 800km aukščio. ja sudaro jonizuotas deguonis ir azito oksido atomai. duju temp. 1500-2000°C cia atsiranda poliarine pašvaistė.

sluoksnis, laipsniškai pereinantis į tarpplanetine erdvę.

.

dirbtiniai organiniai junginiai. Naudojami šaldytuve ir t.t.

.

.

vienintelis išoriniams procesams skiriamas energijos šaltinis.

.

.

linija jungianti vienodos oro temperatūros vietas žemėlapyje

+58C

-89C

-71C

.

jėga kuria spaudžia žemės paviršių ir visus ant jos esančius objektus.

oro slėgio matavimo prietaisas

linija, jungianti vienodo atmosferos slėgio vietas žemėlapyje.

vejas susidarantis dėl temperatūros skirtumo tarp sausumos ir vandens.

sausas ir šiltas dažnai smarkus gusingas vejas.

šaltas gusingas vejas.

vėjas du kartus per metus keičiantis krypti

vandens garu kiekis.

procesas kai vandens garų perteklius virsta mažyčiais lašeliais.

procesas kai esant neigiamai temperatūrai vandens garų perteklius virsta ledo kristaleliais.

.

.

.

vidutinis daugiametis orų režimas.

.

.

nedidelės teritorijos pažemio klimatas. Lietuvoje galima skirti pakrančių, miško, kalvotų rajonų, miesto ir kt.

rūkas, susidarantis dėl oro tvyranciu teršalų.