Achilas buvo Tesalijos karaliaus Pelėjo ir jūrų deivės Tetidės sūnus, mirmidonų (pietų Tesalijos tautos) karalius.

meilės ir grožio deivė.

dievų maistas, suteikiantis nemirtingumą ir amžiną jaunystę[1].

senovės istorijos laikotarpis

saulės šviesos, muzikos ir poezijos dievas

karo dievas

medžioklės deivė

išminties, strategijos ir karo deivė

trigalvis Hado šuo, saugojęs Tartaro vartus

vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, jo garbiai budavo spektakliai

žemės derlingumo ir žemdirbystės deivė

Dangaus ir žemės valdovas

požeminio pasaulio dievas,

ugnies dievas, amatininkystės, skulptorių, kalvystės globėjas ir pats talentingiausias kalvis

santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė

buvo Dzeuso (romėnų Jupiterio) ir mirtingosios Alkmenės (Persėjo anūkės), Tėbų karaliaus Amfitriono žmonos, sūnus. Turėjo netikrą brolį Ifiklą, kuris buvo Alkmenės ir Amfitriono sūnus.

šeimos židinio deivė

senovės graikų gyvulininkystės dievas

per ją įvyko trojos karas

dvasinis apsivalymas, jausmų išlaisvinimas, susitapatinus su kenčiančiu ir žūstančiu už tiesos idealus pagrindiniu tragedijos, romano veikėju.

milžinų rasė, kurios atstovai teturėjo vieną kaktoje esančią akį.

graikų mitologijoje – Laerto ir Antiklėjos sūnus, Itakėje ir aplinkinėse salose gyvenusių kefalėnų karalius, Penelopės vyras, Telemacho tėvas, Trojos karo didvyris. Odisėjas buvo vienas iš nesuskaičiuojamų valdovo dukters Helenės jaunikių, bet Helenei ištekėjus už Menelajo pasirinko jos pusseserę Penelopę. Odisėjas yra svarbus Homero „Iliados“ ir pagrindinis „Odisėjos“ herojus. „Odisėjoje“ aprašoma jo dešimt metų trukusi kelionė į namus po Trojos karo.

dievų kalnas

graikų mitologijoje yra žymiausias menų atstovas, turėjęs didelę įtaką Graikijos istorijai.

pirmoji moteris, sukurta Dzeuso kaip dalis bausmės žmonijai už tai, kad Prometėjas pavogė ugnies paslaptį

sparnuotas arklys

jūrų ir vandes dievas

duktė, Odisėjo žmona

sezono kaitų deivė

Milžinas plėšikas, prisiviliodavęs keliautojų ir jėga juos guldydavęs į lovą

titanas

žmogus baudžiamas prakeiksmu kuriame reikia ridenti akmenį

pusiau moterys, pusiau paukščiai. Pasak Homero „Odisėjos“, savo dainomis viliodavusios jūrininkus į pakrantės uolas, kur jų laivai suduždavę

teisingumo deivė

seni dievai

senovės graikų dievas, dangaus personifikacija

Achilas buvęs vienas iš Trojos karo didvyrių, kovojęs danajų (graikų) pusėje. Pasak graikų mito, Achilo tėvai buvę Pelėjas, Tesalijos valdovas, ir Tetidė, jūrų nimfa. Norėdama padaryti Achilą nepažeidžiamą, Tetidė dar kūdikį jį išmaudė Stikse, požemio pasaulio upėje, skiriančioje gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Vienintelė nesuvilgyta vieta likęs kulnas, už kurio maudydama Tetidė laikiusi Achilą. Achilas žuvęs nuo Trojos karalaičio Pario strėlės (kitur – ieties), pataikiusios į pažeidžiamąjį kulną.

laikotarpio sąvoka, kurią mini ankstyvieji graikų ir romėnų poetai. Tuo laikotarpiu žmonija gyveno utopijoje, be nuodėmės žmonės gyveno nemirtingi. Aukso amžius užsibaigia žmogaus nuopuoliu.